knygos

Odė obuoliams ;)

Sveiki, draugai! Senokai jums rašiau. Ne dėl to, kad neturėčiau ką pasakyti. Tiesiog vis neapsispręsdavau, ką turėčiau naudingo parašyt. Ir štai skaitydama T. Colin Campbell ir Howard Jacobson knygą “Visuma“, supratau, kad tai būtinai turiu parašyti. Beje, ši knyga ne ką prastesnė už Kinijos studiją.

Rekomenduoju šią knygą akiračio praplėtimui – kad būtų lengviau susigaudyti, kai eilinį kartą mokslininkai ką nors naujo atranda ir suglumina mūsų jautrius protus.

Viename iš knygos skyrelių pasakojama apie gydytoją Rui Ha Liu, kuris su savo tyrėjų komanda kaip tyrimo objektą pasirinko obuolį – ištyrė vitaminą C ir antioksidacinį jo poveikį. Jie nustatė, kad 100 gramų šviežių obuolių daro tokį patį antioksidacinį poveikį, kokį padarytų 1500 gramų vitamino C (tai maždaug tris kartus daugiau nei tipiška vitamino C papildo tabletė). Tačiau kai tyrėjai atliko cheminę analizę, jie aptiko, kad 100 gramų obuolio turi tik 5,7mg vitamino C. Vadinasi, obuolio visumos antioksidacinis poveikis yra 263 kartus stipresnis nei iš tos visumos išimto vieno elemento poveikis. Kitaip sakant  tas vienas izoliuotas elementas padaro mažiau nei 1% antioksidacinio poveikio. O 99% atsakingi kiti elementai panašūs į vitaminą C. Vitaminas C veikia daug stipriau, kai patenka į organizmą su savo natūralia visuma.

Mitybos procesas yra holistinis – organizmo reakcija į tam tikrą medžiagą priklauso nuo visų medžiagų, kurios patenka kartu. Išgėrus tabletę vitamino C, netenkame paramos, kurią suteikia kiti elementai. Net jei į tabletę sudėsime daugiau medžiagų, vistiek jos bus išimtos iš obuolio visumos.

Profesoriaus Liu studija buvo aprašyta prestižiniame moksliniame žurnale Nature (2000 m.). Jo tyrėjų grupė padarė išvadą, kad natūralūs vaisiuose esantys antioksidantai yra gerokai veiksmingesni nei jų papildai.

Tolesni Prof. Liu tyrimai dar aiškiau atskleidė, koks iš tikrųjų sudėtingas produktas yra paprastas obuolys. Nustatęs, kad obuolyje esantis vitaminas C veikia “kur kas stipriau nei turėtų“, jis ėmė ieškoti medžiagų  kurios stiprina vitamino C poveikį. Jis aptiko daugybę junginių, panašių į vitaminą C. Tai antioksidantai kvercetinas, katechinas, florizinas, chlorogeninė rūgštis ir kt.

Šie junginiai daro organizmui labai įvairialypį poveikį. Buvo nustatyta, kad minėtosios medžiagos stabdo ląstelių dalijimosi procesą (potencialiai gali sustabdyti vėžio vystymąsi ar net pasukti ligos eigą atgal), mažina cholesterolio kiekį kraujyje (vadinasi, mažina širdies ligų bei insulto riziką), stabdo nepageidaujamus oksidacijos procesus, kurie atsakingi už vėžį, širdies ligas, senėjimą ir daug kitų degeneracinių procesų. Ir tai dar ne visas teigiamas poveikis, kuriuo pasižymi obuolyje esantys antioksidantai.

Dabar jau aišku, kad obuoliuose yra šimtai ar net tūkstančiai medžiagų ir kiekviena iš jų gali savaip paveikti organizme vykstančias biochemines reakcijas. Todėl labai abejotina, kad obuolius sveika valgyti tik dėl vieno vitamino C (ar kokios nors kitos vienos medžiagos).

Visa tai galima pasakyti ne tik apie vitaminą C, bet ir apie kitas medžiagas: izoliuotos jos veikia kitaip, nei gautos su maisto produktais.

Neturėtume ieškoti, kiek izoliuotų medžiagų turi tam tikras produktas ir kiek mums jų reikia. Turėtume domėtis, kokie produktai kaip visuma geriausiai palaikytų mūsų sveikatą.

Šaltinis: T. Colin Campbell ir Howard Jacobson “Visuma“, 156-158 psl.

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s